Tuo tarpu pradėjus verslą nuo nulio, tenka išlieti nemažai prakaito, kol jis pradeda „važiuoti“. Reikia suburti kompetentingą komandą, sukurti visą įmonės veiklos struktūrą, strategiją, kaip pritraukti klientus ir t.t. Pats rizikingiausias metas yra pradinės veiklos periodas. Perkant jau įkurtą verslą išvengiame daugybės rizikos faktorių, kartu gauname ir specialistų komandą ir visą informaciją apie rinką bei konkurentus.

Tiesa, negalima tiesiog aklai nuspręsti ir tarti „perku verslą“. Ne, apie perkamą įmonę reikia išsiaiškinti viską. Akivaizdu, jog parduodantysis verslą, gali slėpti šio verslo trūkumus, o juos sužinosite tik jau įsigiję verslą. Reikėtų pastebėti, kokia yra šios įmonės reputacija (reputacija, neretai sudaro ir dalį perkamo verslo kainos). Taip pat svarbu išsiaiškinti visus finansinius rodiklius, įrangos būklę, darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

Prieš perkant verslą visuomet reikėtų atsakyti į klausimą sau pačiam „Kodėl Jūs tai darote?“. Jei tiesiog norite pasiekti finansinę sėkmę, tačiau Jus domina visiškai kita sritis, pirkti būtent tą verslą nėra gera mintis – nemaža galimybė, kad greitu metu toks verslas Jums pačiam atsibos, o ir finansinės sėkmės tai nežada. Tačiau jeigu manote, jog galite padaryti tikrai daug geriau negu dabartiniai verslo savininkai – tuomet pirmyn, šiandien Jums tikrai palankus metas viską pradėti.

Kuomet patys nebegalite kontroliuoti situacijos, reikėtų kreiptis į antstolius, kurių pagalba bus vykdomas skolų išieškojimas. Visuomet svarbu pateikti kuo išsamesnę informaciją antstoliui – kuo jos daugiau, tuo lengvesnis bus antstolio darbas, tuo mažesnės bus administracinės ir kitos išlaidos.

Pirmiausia yra vykdomas ikiteisminis skolų išieškojimas, kurio metu yra vykdomos derybos su skolininku. Antstoliams skolininką neretai surasti yra paprasčiau negu žmonėms, norintiems savo pinigus susigrąžinti (kalbai pakrypus apie antstolius dauguma išsigąsta ir vis dėlto pasiryžta atiduoti skolą taikiu būdu.).

Tačiau deja, ne visuomet skolininkai yra geranoriški, tuomet skolų išieškojimas yra vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju būna taikomos ir įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos panašaus pobūdžio priemonės.

Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali antstoliui nurodyti iš kokio skolininko turto (prioritetų tvarka) turi būti vykdomas skolų išieškojimas. Jeigu išieškotojas to nenurodo, antstolis skolos išieškojimą iš fizinio asmens turto vykdo pagal nustatytas taisykles.

Žinotina, jog skolų išieškojimas nevykdomas nukreipiant jį į namų apyvokos reikmenis ir būtinus drabužius. Jeigu kartu su skolininku gyvena nepilnamečiai vaikai – išieškojimas negali būti nukreiptas į namuose esantį šaldytuvą bei televizorių (jei šie daiktai yra vieninteliai).

Svarbu pastebėti, jog priklausomai nuo įmonės juridinio statuso, verslas gali būti  parduodamas skirtingose rinkose. Verslą galime parduoti arba vertybinių popierių rinkoje, arba privačių sandorių rinkoje. Šios dvi rinkos skiriasi savo pagrindiniais bruožais – parduodamos bendrovės dydžiu, pardavimo laiku, parduodamos bendrovės dalis bei parduodamos įmonės finansinė būklė.

Apsisprendus, kurioje rinkoje norime parduoti bendrovę, taip pat reikėtų pasirinkti ir verslo pardavimo būdą.  Parduoti verslą galime keliais būdais : tiesioginių derybų būdu bei uždaro ar viešo aukciono būdu. Jeigu siekiame užtikrinti sandėrio konfidencialumą, geriausia rinktis yra derybų būdą. Tačiau derybų keliu nėra užtikrinama didžiausia sandorio vertė, kadangi derantis tik su vienu potencialiu pirkėju nėra konkurencijos. Konfidencialumas taip pat užtikrinamas ir uždaro aukciono metu, o čia esant daugiau potencialių pirkėjų, atsiranda konkurencija – dėl to yra užtikrinama didesnė pardavimo vertė nei derybų metu. Viešo aukciono metu konfidencialumas nėra užtikrinamas, tačiau čia konkurencija yra didžiausia, tokiu būdu pasiekiama ir didžiausia pardavimo vertė.

Taigi, kaip matome, pasirinkimas kaip parduoti verslą yra didelis. Visi verslo pardavimo būdai turi savo privalumų, tačiau taip pat turi ir minusų, todėl prieš ištariant „parduodu verslą“ vertėtų apgalvoti visus tolimesnius etapus, kuriuos turėsite įgyvendinti.

Taigi, neužtenka ištarti – parduodu verslą – pirmiausia reikia visam tam tinkamai pasiruošti. Kaip ir atliekant bet kokį organizacinį darbą ar projektą, ruošiantis verslo pardavimui svarbu išsikelti tikslus, kurių siekiame (pvz. kuo greitesnis verslo pardavimas, kuo didesnė sandorio vertė ir t.t.). Kitas žingsnis – suformuoti verslo pardavimo komandą. Jeigu reikia tai galima atlikti pasitelkiant ne vien savo komandos narius, tačiau taip pat ir išorinius konsultantus. Kitas etapas – surinkti visą reikiamą informaciją apie verslą. Renkant informaciją apie verslą svarbu nepamiršti, jog ją siūlysime potencialiam pirkėjui, todėl vertėtų išryškinti visas teigiamas parduodamo verslo savybes. Surinkus informaciją, būtinai turi būti nustatoma verslo vertė bei galima kaina.

Turint pagrindinę informaciją bei gerą verslo pardavimo strategiją galima imtis ir potencialių pirkėjų paieškos. Šis etapas yra pats sudėtingiausias iš visų, todėl ir užima didžiąją dalį verslo pardavimo trukmės. Ieškant potencialių pirkėjų pirmiausiai reikėtų orientuotis į įmones, kurios galėtų susidomėti šiuo parduodamu verslu. Taip pat galima ieškoti investuotojų, kurie norėtų finansuoti verslą. Rizikingiausia potencialių pirkėjų grupė yra konkurentai. Todėl siekiant konfidencialumo dažniausiai konkurentai nėra pasirenkami kaip potencialūs klientai, kadangi dažnai konkurentai net neturi ketinimo pirkti įmonę, tačiau tiesiog siekia sužinoti konfidencialią įmonės informaciją.

Dažnai norint palengvinti potencialių pirkėjų paiešką yra suorganizuojamas memorandumas, kurio metu pranešama apie parduodamą verslą, pardavimo sąlygas bei kitą panašią informaciją.

Norint įsigyti verslą, gali atrodyti, jog užtenka sau pasakyti „perku verslą“ ir pradėti ieškoti dominančių pasiūlymų. Deja, procesas yra kur kas sudėtingesnis, todėl norint geriausio rezultato, verta išsinagrinėti šio proceso subtilumus.

Kokie faktoriai daro įtaką verslo pirkimui? Visų pirma, tai yra dominančio verslo būklė – paprastai norima pirkti įsibėgėjusią įmonę, kurios darbas jau yra tapęs efektyviu. Kitas faktorius, galintis lemti įmonės pirkimą, yra numatomas verslo augimas, jo pozicijos rinkoje gerėjimas bei konkurencijos mažėjimas.

Pagrindiniu tikslu įsigyjant įmonę dažnai tampa siekis ateityje susigrąžinti investicijas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurio siekiama, norint įsigyti įmonę, yra nusipirkti itin vertingą verslą už mažiausią įmanomą kainą. Todėl prieš pradedant pirkimo procesą reikėtų atlikti ir planuojamų įsigyti verslų analizę, jog maždaug galėtume orientuotis į kainą.

Kuomet naudinga yra pradėti įsigijimo procesą? Visų pirma, tai neturėtų būti skubotas sprendimas, to reikėtų imtis jeigu neberandama kokiais kitais būdais galima būtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padėtį rinkoje: rinkoje turėtų būti  įmonių, kurias potencialiai galime įsigyti, ir jų pirkimas atneštų apčiuopiamą naudą. Taip pat svarbu įsitikinti, jog įsigyjimo kaštai nebus didesni už įsigyjamos įmonės kainą. Jeigu visi kriterijai atitinka situaciją, galite drąsiai tarti „perku verslą“.

Taigi, paprastai verslą parduoti susiruošia tie verslininkai, kurie nori orientuotis į kitą veiklos sferą arba tie, kurie nepatenkinti įmonės atnešamu pelnu. Žinoma gali būti ir atvejų, kuomet noras parduoti verslą atsiranda, kai įmonės akcininkas yra tik vienas, ir nėra kam šį verslą perduoti.

Savo padaro ir konkurencija rinkoje, ypač jei ji yra arši. Esant tokiai konkurencijai rinkoje labai sunku įsitvirtinti ir išsilaikyti mažoms įmonėms, kurios tai norėdamos įvykdyti išnaudoja visus savo finansinius resursus. Mažų įmonių savininkai neretai tokiu atveju dvejoja ir dažnai priima tą patį sprendimą, kurį vėliau ir išvystame antraštėse „parduodu verslą“. Tokiu būdu savininkai bent jau gali susigrąžinti padarytas investicijas.

Norint parduoti verslą didžiausiu tikslu yra jį parduoti kuo pelningiau. Tam, kad tai būtų galima įgyvendinti svarbu žinoti tinkamą laiką, kuomet šį verslą yra geriausia parduoti. Jei įmonė gali parodyti gerus istorinius finansinius rezultatus, jei ji turi išskirtinių teisių rinkoje, ar jei joje dirba patyrusių specialistų grupė, bei įmonė gali įrodyti, jog bėgant laikui jos pelningumas vis augs – tokiu atveju iš tiesų yra palankus metas verslo pardavimui.

Pats procesas žinoma prasideda nuo idėjos ir nuo noro. Juk ne kas kitas, o pats sau pasakote “parduodu verslą” ir visus tolimesnius sprendimus taip pat priimate patys. Tuomet labai svarbu yra surinkti visą informaciją, kuri galėtų sudominti pirkėją – tai gali būti informacija apie klientus bei įvairius tiekėjus. Būtina yra įvertinti verslo kainą. Įmonės kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių (tokių kaip tarkim įmonės finansinė būklė). Būtent todėl turi būti atliekama teisinė bei finansinė verslo analizė – tokiu būdu yra įvertinama verslo kaina.

Labai svarbu yra nepamiršti konfidencialumo – paruošus informaciją, kurią pateiksime pirkėjams, turi būti pasirašomas konfidencialumo susitarimas.

Kitas svarbus etapas yra derybos, kurios galutinai ir nulems jūsų verslo pardavimo sėkmę, kadangi verslo pardavimo kaina yra nustatoma būtent šio etapo metu. Ruošiantis deryboms svarbu sukurti tinkamą strategiją bei pasiskirstyti atsakomybėmis tarp komandos narių.

Pardavimo procesą galima palengvinti pasitelkus specialistų pagalba, kurie specializuojasi būtent į įmonių pirkimo bei pardavimo organizavimą. Specialistų pagalba ne tik galima sutaupyti daug savo laiko, tačiau taip pat ir gauti priimtiniausią rezultatą.

Taigi, jei anksčiau parduodamo verslo pasiūla buvo daug didesnė už paklausą, tai šiandien galime pastebėti, jog daugybė internetinių skelbimų portalų mirga antraštėmis, skelbiančiomis „perku verslą“. Žmonės sunkios finansinės padėties metu suskubo pirkti verslą – juk tai palankiausias metas kažką pradėti.

Tačiau perkant verslą gali iškilti įvairių keblumų, kadangi pirkti verslą iš esmės yra sunkiau negu jį parduoti. Taip yra todėl, jog žmogus parduodantis verslą apie jį jau žino viską, o verslą perkantis - dar tik stengiasi sužinoti. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Jeigu jau tarėte sau „perku verslą“, nepamirškite, jog visuomet reikia iki pirkimo sandėrio pasirašymo dienos sužinoti kiek įmanoma daugiau - finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan. Jeigu neišsiaiškinsite visko iki galo, gali įvykti taip, jog nusipirksite verslą neturintį jokių didelių perspektyvų.

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dėlto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonės, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dėsniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų pačių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautą į naująsias įmones sėkmingai skaičiuoja pelną, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojančioms bendrovėms.

Išvada aiški - lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viską paaiškindami tik tuo, jog atėjo krizė ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, tačiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga – vien per metus mokesčių mokėtojų įsiskolinimas pasiekė daugiau nei milijardą litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesčiams, skolos augs dar sparčiau, kadangi gyventojų finansinė padėtis anaiptol nėra gerėjanti.

Apskritai, galime pastebėti keistą tendenciją – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugėja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigiančia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.

Paprastai atrodytų, jog skolos negrąžinamos dėl įvairių nepalankių aplinkybių. Tačiau deja, vyraujanti tendencija rodo kitaip - skolų išieškojimas itin dažnai vykdomas tuomet, kuomet skolos tikrai nėra didelės - čia ir atsiskleidžia žmonių aplaidumas. Paprastai žmonės, gavę nedidelę baudą, neskuba jos apmokėti, o vėliau tai padaryti pamiršus, vieną dieną prie durų sulaukia antstolių ir lieka nepatenkinti, jog skola, buvusi nedidelė, apaugo dar keliais šimtais litų.

Kartais skolos netgi nepamirštamos apmokėti - žmonės kartais dar naiviai tikisi, jog tokios nedidelės skolos nesusilauks antstolių dėmesio, kadangi tiesiog tokių skolų išieškoti neapsimoka. Taigi, vietoj to, jog apmokėtų savo skolą ar baudą, palieka tai likimo valiai. Taip deja nėra, o tokios atrodytų menkos skolos yra kur kas efektyviau išieškomos negu skolos siekiančios nuo 1 iki 5 tūkstančių litų. Taip labai dažnai žmonės nukenčia nuo savo pačių aplaidumo.

Tikrai nemažai kartų skolų išieškojimas yra vykdomas dėl neapmokėtų baudų už eismo taisyklių pažeidimą, įvairius pažeidimus viešuose vietose, valstybei nesumokėtus mokesčius ar važiavimą miesto viešuoju transportu be bilieto. Žinotina, jog nesant galimybei baudą susimokėti vietoje visuomet galima parašyti prašymą policijai, kuriuo baudos apmokėjimo terminas gali būti atidėtas trims mėnesiams.